pakotė

pakótė sf. (1), pãkotė (1) 1. dalgio, peilio, kirvio ir pan. dalis prie koto, pašaknė: Niekada nepjauk dalgės galu, o pjauk pakóte: jei pjausi galu, gali dalgę nulaužti Klov. Pjaudamas žolę, spausk pakótę prie žemės, tada papjausi Žgč. Žirnius gali graibyt ir su smailumėle dalgės, rugius kirsk su pačia pakóte Srv. Spausk pakótę, kad dalgio galas į žemę nelįstų Brs. Daugiau pjauk su pãkote, kiteip liks kirčiai Trk. Leisk žemiau pãkotę, kad nekirstų kar̃tį Šts. Kad pjovėjis pradalgį kerta dideliais kirčiais, tada išlenda pusiaužnaiga žolė par pakotę J. Pjauk daugiau pakóte Pb. Skambink, kol pãkotė atlieps – būs geras dalgis Šts. Visumet dalgio ir skustuvo pakotė aštriau ima Up. Skusk su pãkote, ana, rodos, yra aštresnė Brs. Tavo peilio pakotė aštresnė, kaip smaigalys Užv. Peilio pakótė pristiro Jnšk. Raktelio viršūnė nulūžo iki pat pakotės Lnkv. 2. (pirštinės) riešas: Pirštinės darbas prasideda nu pakótės Šd. Tavo pirštinių pakótės labai gražiai išrašytos (išmegztos) Jnšk. 3. lapo dalis prie koto: Visų neskeltasėklių lapų gyslelės prasideda nuo pakotės ir eina ligi lapo galo rš. 4. žr. pakotis 2: Trys skynėjaitės žada nuskinti [žalią rūtelę] lig pakotaitės (d.) Žg. 5. pleištas, įvaromas po kirvio kotu: Padrožk kirvio pakotę Sk.